- žvygauti
- žvýgauti vksm. Paršẽliai žvýgauja.
.
žvygauti
Look at other dictionaries:
žvygauti — žvygauti, auja ( auna), avo Rtr, RŽ, DŽ, NdŽ, KŽ intens. žviegti. 1. intr. J spigiai žviegti: Ko tie paršai teip žvygauja? Ldk. Motin, duok paršam ėstie – žvygauna Ds. Rinkoje žvygavo paršeliai, bliovė karvės, o miestelio pirkliai šmėkščiojo… … Dictionary of the Lithuanian Language
zvygauti — zvygauti, auja, avo intr. 1. spygčioti: Ką tę zvygauja mergos, kas tę yra? Kbr. 2. garsiai kalbėti, šūkauti: Nieko aš neatsimenu, ką aš čia jum vidury kiemo zvygausiu Všk. 3. verkšlenti: Žmona prie jo sėdi, zvygauja rš. zvygauti; pazvygauti … Dictionary of the Lithuanian Language
žvygavimas — sm. (1) BŽ367, NdŽ, DŽ1; KŽ → žvygauti: 1. Agota pasuko galvą į kiaulidę, bene kiaulių žvygavimą išgirs rš. ║ žvengimas: Tų bernelių dainavimas, jų žirgelių žvygavimas! rš. 2. → žvygauti 3: Kaip tu, bobelė, parneši tą žvygavimą? Krš. Aš nebturu… … Dictionary of the Lithuanian Language
žviegauti — žviegauti, auja ( auna), avo DŽ, NdŽ, KlbXXVII(1)32; Ser, KŽ 1. žr. žvygauti 1: Mažukučiai paršelaičiai tvarte žviegauna Vlk. 2. žr. žvygauti 4: Žviegausi dabar kap kumelė Rš … Dictionary of the Lithuanian Language
išžvygauti — intr. KŽ šnek. kurį laiką prasijuokti, prakikenti: Mergos daržinėje išžvygavo, visą naktį nemiegojo Š. | refl. Š, KŽ. žvygauti; įsižvygauti; išžvygauti; nužvygauti; pažvygauti; sužvygauti … Dictionary of the Lithuanian Language
kvykauti — kvykauti, auja ( auna), avo intr. 1. DŽ žvygauti (apie paršus): Lietus lija, o paršeliai kvy kvy kvy kvykauna Vlk. Paduok paršiukam ėst – tegu nekvykauna Rdm. 2. prk. klykauti, rėkauti: Kvykauna jauniškė kuldamos J. Kai mergės ar vaikiai alasą… … Dictionary of the Lithuanian Language
myžauti — myžauti, auja ( auna), avo intr. vlg. juok. 1. Kin, Jrb garsiai juoktis, žvygauti, krizenti: Ko myžauji, t. y. juokies! J. Ėskiat dailiai, nemyžaukiat, vaikiai su mergėms! Šts. Susirinks į klėtalę ir myžaus kiaurą naktį, o nu ryto neprikelsi Skd … Dictionary of the Lithuanian Language
nužvygauti — intr. 1. žviegiant greitai nubėgti: Kumeliukas nurūko, nužvygavo per laukus L.Dovyd. 2. šnek. su triukšmu, rėkiant greitai nutolti: Veselninkai nužvygavo, nudainiavo Vkš. žvygauti; įsižvygauti; išžvygauti; nužvygauti; pažvygauti; … Dictionary of the Lithuanian Language
pazvygauti — tr., intr. menk. padainuoti: Nai, tai jau ir pazvygavau Alk. zvygauti; pazvygauti … Dictionary of the Lithuanian Language
pažvygauti — intr. NdŽ šnek. 1. pasijuokti, pakrizenti: Nibrėse mergos pažvygaus, padainiuos, o taip jokios išeigos [nebūdavo] Krš. Jaunos, nora pažvygauti, vakareliūse pamyžauti, prisisėdės senstelėjusios Krš. 2. refl. kiek paspiegti, parėkti: Dabar abu mes… … Dictionary of the Lithuanian Language
